sėdžiu įsivilkusi į vilnas, maukiu liepžiedžių arbatą, pro langą matau mirksinčią grožio salono signalizaciją. atrodo, galėčiau nusidirti mešką ir apsikloti jos šiltais viduriais - norisi bonuso prie lamb wool dėvimo megztinio.
šiandien išmyniau dviračiu į Pažaislį. man, kaip eismofobei, kelionė kainavo daug nervų, nes teko važiuoti per siaurus Panemunės vingius, lekiant forsų golfukams bei šeimyniniams džipams. paskui ta Heso atkarpa...žodžiu, nelauktai užplūdo adrenalinas, todėl vos pasiekusi Pažaislį įsmukau į vienuolyno sodą ir puoliau ryti obuolius. šnektelėjau su G. ir vėl sėdau dantis sukandusi ant dvirkos.
lekiant Smetonos alėja juodas debesis paleido savo vidurius, kalė lietus. visus 10 km lėkiau kaip pasiutusi. posūkyje paslydau, trinktelėjau į asfaltą & balą galvą, atsikėliau ir toliau myniau - man iš kairės, Nemuno pakrantėj, gulėjo su visomis šaknimis išvirtę medžiai (šaknų kvadratūra - kaip trijų kambarių buto Antakalnyje).
aguonos rocks Regina:) Nekantrauju kaip reikalas, zinau, jog sis butas neuzilgo taps mano pagrindiniu salionu, nusedesiu visa sofa:)
AtsakytiPanaikinti