2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

archyvai

Taip pykau ant Kotrynos, kad jos vardą bjauru buvo tarti - ją čia įvardinu kaip  "Pyp"
Pamenu, kad norėjau per radijo stotį papasakoti apie stebuklingą bulvę, tačiau buvau apšaukta mažvaike - liepė sulaukti 17m.
 Minėtasis Š. tikrai mano gyvenime neturėjo jokios reikšmės - pasidaviau masinei psichozei, nors širdy kiti dalykai vyko. Abi rankas susilaužiau iš karto, tačiau su gipsais greitai susigyvenau - keliavau į Trakus, įsigudrinau rašyti.
Nutikimą nutraukiau kulminaciniu momentu, nes labai paskaudo rankas. Baisiai privargau, kol aprašiau situaciją. Dana - mūsų kaimynė. Ją nudurtą rado rūsyje. Nužudė jos sutuoktinis Ryčka - gyveno už sienos, laiptinėje visada pakalbindavo.
Taip, labai gedėjau vokiečių kalbos. Labai šlykšti man ta anglų buvo. Nuomone apie kalbas nepasikeitė iki šių dienų.
Dėjosi keisti nutikimai
Pasitariu su savimi dėl parašo
Labai laukiau ateivių ir pasaulio pabaigos (tačiau jie neatėjo). Laukdama labai džiaugiausi, kad susirašinėju su VOKIETYTE Viki.

1 komentaras:

  1. :)))))) Apsimyžau. Vaiva :)), kokie dienoraščiai :)) Negaliu. Kaip gerai, kad juos paviešinai. Matosi, kad jau rašydama juos rašei kažkam (t.y. jautei, kad kažkada kas nors juos perskaitys: "atsiprašau, kad ilgai nerašiau", "pagalvojote", "atleiskite" ir t.t.). Tu tokia nereali. Dar visai mažutė, o jau gudrutukė. Bet juokingiausia čia visai ne tie dalykai, kuriuos paminėjau. Tie juokingiausieji neapibūdinami, genijuke mažoji. Nuostabu!!!

    AtsakytiPanaikinti