Kunigaikščio nuvertimas

šiąnakt sapnavau, kad nuverčiau Gedimino skulptūrą.
tas prie Katedros ir Valdovų rūmų stovintis kunigaikštis, mano sapne buvo Kaune, kažkur Laisvės alėjoj (regis, specialiai teleportavosi, kad man nereiktų leisti pinigų traukinio bilietui į sostinę, tam kad galėčiau jį nugriauti - taupymas vyksta net sapne, net skulptūros turi suvalkietišką Lizdeikos išmintį).
na, tai aš jį nuverčiau. tiesiog iš jo rankos paėmiau kardą, kuris vienu momentu buvo mikrofonas,  o patį nukėliau. pasirodė toks mažutis ir suglebęs. nešiau parodyti bičiuliui, tačiau atvažiavo policijos inspektorius. aš kažkaip jo nebijojau, o jis irgi juokiasi iš manęs: "Na, sugalvok tu man šitaip!". bet liepė  Gediminą grąžinti į vietą, sutvarkyti viską kaip buvo.
statau, o jis nestovi, nežinau, kaip jam tarp pirštų įkištį tą kardą-mikrofoną, kad laikytųsi. lyg pastatau, bet jis kaip kaliausė atrodo, susmukęs, medžiaginis. be to, neatsimenu, kokia poza jis ten stovėjo, todėl nežinau, kaip jį sumontuoti.
iš kažkur atsirado stambi ūkininkė, vilkinti prakaituotą palaidinę - ji atseit žolininkė ir šiaip kažkokia gudruolė (man patinka, kad kai sapnuose pasirodo naujas personažas, viską apie jį žinai iš anksto - niekas niekam nėra įpareigotas prisistatyti arba pasakoti savo gyvenimo).ji liepė Gediminą iškimšti lubinais - esą taip turi būti ir kunigaikštis atgaus savo herojišką stotą. kimšom su ja, o inspektorius įsitaisęs į teatro kėdę, krapštė nosį ir krizeno.
kuo mano vargai baigėsi - nesulaukiau. pašokau. varpai mušė rytines valandas, o iš šiluminio mazgo toliau tvoskė baisi šutra - žiurkių pirtis, kaip aš vadinu. trečią kartą skambinsiu avarinei tarnybai.