oras toks, kad norisi sėdėti namie prisidarius litrą beržų-liepų lapų šutinio ir didžiuliu peiliu raikyti lašinius. Žaliakalnyje sraigės jau lenda į garažą, byra slyvos - prieš ištikšdamos jos pavydžiai nužiūri Rainiaus kailinius. aš jais irgi nuolat gėriuosi.
man labai patinka sviesti didžiulę kiaulės širdį per petį ir stebėti, kaip katinas savo iltiniais urgzdamas ją doroja. paskui ateina duoti
myliuxo - glaustosi murkdamas kaip garvežys.
mano euforija perėjo į niūrumą, tie drakonai man kažkokie šlykštūs atrodo. šiaip viskas gerai, smalsumas ir nuotykių laukimas dar neišblėso, nors juos dabar užgožia kiti dalykai. pvz., daiktų tąsymas.
parašiau į savo univerą laišką, pasiteiravau, ar kas nors mane pasitiktų. niekas neatsako jau antra savaitė, matyt, nelabai ten jiems ta anglų kalba žinoma - internetinis puslapis jų neturi nė vienos lotyniškos raidės. nerimavau, bet dabar galvoju: o ką, kodėl mane turi kažkas pasitikti? man atrodo, kad iš viso aš per daug susireikšminu. susirasiu pati tą mokyklą, o ir romantika bus - 4 val. ryto smogo gaidžiams giedant ieškoti Central Academy of Drama.
p.s. čia versdama spintas radau vaizdajuostę su savo vaikystėje adoruotu filmu. sukdavau ir sukdavau tą juostą - labai man patikdavo ta laukine pana su peiliais ir gepardais. liuks!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą